Sporto traumos

Po čiurnos patempimo gali būti sunku remtis koja, vaikščioti, išlaikyti pusiausvyrą ar atlikti staigesnį judesį. Pirmiausia įvertiname, ar nėra požymių, kad reikėtų papildomo ištyrimo. Kai galima saugiai pradėti reabilitaciją, palaipsniui grąžiname čiurnos judesį, jėgą, pusiausvyrą ir stabilumą. Vėliau pereiname prie bėgimo, šuolių ir krypties pakeitimų, kurių reikia jūsų sportui.

Raumens traumą dažnai pajuntame staiga – bėgant, sprintuojant, šokant ar atliekant kitą greitą judesį. Pirmiausia vertiname, kiek sutrikusi funkcija ir kokį krūvį raumuo šiuo metu toleruoja. Pradžioje grąžiname judesį ir lengvą apkrovą, vėliau palaipsniui didiname jėgą ir gebėjimą atlaikyti vis didesnį krūvį. Prie bėgimo, sprinto ar kitų intensyvių judesių grįžtame palaipsniui, stebėdami, kaip raumuo į juos reaguoja.

Raiščiai ir sausgyslės atlieka skirtingas funkcijas, todėl jų pažeidimai nėra vienodi. Raiščio trauma gali paveikti sąnario stabilumą, o sausgyslės pažeidimas – gebėjimą perduoti raumens jėgą. Tai gali būti nuo patempimo iki dalinio ar visiško plyšimo, pavyzdžiui, Achilo sausgyslės plyšimas. Vertiname, kas konkrečiai pažeista, kaip tai veikia judesį ir jėgą, ir pagal tai planuojame reabilitaciją. Po didesnio pažeidimo jos eiga priklauso nuo taikyto gydymo ir gydytojo rekomendacijų.

Peties trauma gali įvykti krentant, sportuojant kontaktinį sportą, keliant didelį svorį ar atliekant staigų judesį. Po traumos gali būti sunku pakelti ranką, remtis ja, mesti ar atlikti judesius virš galvos. Vertiname judesio amplitudę, jėgą, stabilumą ir tai, kurie judesiai šiuo metu kelia problemų. Tada palaipsniui grąžiname peties funkciją ir apkrovą pagal jūsų kasdienę veiklą ar sportą.

Kelio trauma gali paveikti ne tik judesį, bet ir gebėjimą stabiliai remtis koja, stabdyti ar keisti kryptį. Vertiname, kaip juda kelis, ar yra patinimo, kaip dirba raumenys ir kaip kelis reaguoja į skirtingą apkrovą. Jei buvo raiščio, menisko ar kitas reikšmingas pažeidimas, reabilitacijos eiga priklauso nuo konkrečios diagnozės ir gydymo. Krūvį didiname palaipsniui – nuo paprastesnių judesių iki sportui reikalingų užduočių.

Jei ta pati trauma kartojasi, verta pažiūrėti ne tik į vietą, kur skauda. Vertiname jėgą, judesio kontrolę, pusiausvyrą ir gebėjimą toleruoti sportinį krūvį. Taip pat žiūrime, kaip buvo grįžta į sportą po ankstesnės traumos ir ar krūvis nebuvo padidintas per greitai. Kartais problema slypi ne pačioje traumos vietoje, o kitame judėjimo grandinės segmente.